Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai dalyvavo Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos posėdyje

November 30, 2015

Pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje Jaunųjų gydytojų asociacija buvo pakviesta deleguoti du atstovus į Lietuvos gydytojų sąjungos tarybą, kurios posėdis praėjusį savaitgalį (spalio 27 d.) vyko Birštone. Posėdžio darbotvarkėje buvo aptartos jauniesiems gydytojams aktualios temos – naujasis Darbo kodekso projektas ir Šakinis kolektyvinis susitarimas, Žalos atlyginimo be kaltės modelis, eilių mažinimas, Valstybinio užsakymo formavimo komiteto veikla bei dabartinė e-sveikatos situacija Lietuvoje.

Dėl naujojo Darbo kodekso projekto ir Šakinio kolektyvinio susitarimo

 

Kadangi gydytojai sudaro sąlyginai mažą dirbančiųjų Lietuvoje dalį, išlygų darbo kodekse medicinos darbuotojams nebus. Naujojo Darbo kodekso projektas su kai kuriomis gydytojams išderėtomis lengvatomis jau yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo svarstymui. Siekiama, kad gydytojų netenkinančias sąlygas būtų galima reglamentuoti Šakinėje kolektyvinėje sutartyje.

 

Trišalėje taryboje profesinėms sąjungoms pavyko suderėti, kad gydytojų, kaip darbuotojų grupės, kurios darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine ir emocine įtampa, darbo laikas nebūtų ilginamas (šiuo metu daugeliui gydytojų priklauso 38 darbo valandos per savaitę), o atostogos nebūtų trumpinamos. Darbo laikas ir atostogų trukmė gydytojams bus nustatomi atskiru LR Vyriausybės nutarimu.

 

Naujajame Darbo kodekso projekte lieka nepakeista darbo užmokesčio sąvoka, todėl nebus mažinamas ir apmokėjimas už viršvalandžius. Iki šiol buvo siūloma, kad apmokėjimas už viršvalandžius būtų apskaičiuojamas pagal bazinį atlygį. Gydytojų atveju tokie tarifai šventinėmis dienomis galėtų būti net mažesni nei įprastą darbo dieną, kadangi gydytojo atlygis susideda ne vien iš bazinės algos, bet ir priedų. Siūlyta punktą pakeisti, kad apmokėjimas būtų skaičiuojamas nuo vidutinės mėnesinės algos.

 

Vis dėlto naujojo Darbo kodekso projekte liberalizuojamas darbas pagal kelias darbo sutartis, todėl nebelieka antraeilių pareigybių. Dėl to nebelieka darbdavio pareigos kontroliuoti darbo laiką – ši atsakomybė perkeliama pačiam gydytojui. Projekte atsiranda ir naujų darbo sutarčių rūšių – pavyzdžiui, sutartys galės būti pasirašomos su keliais darbdaviais iš karto. Tačiau svarbu žinoti, kad ši sutarties rūšis turi esminį trūkumą – jeigu viena pusė sutartį nutrauktų ar keistų darbo sąlygas, automatiškai nutrūktų sutartis, arba sutartį iš naujo tektų pasirašyti ir su kitu darbdaviu. Tai sudarytų nemažai biurokratinių problemų skirtingose darbovietėse dirbantiems pagal kelias darbo sutartis.

 

Naujojo Darbo kodekso projekte atsiranda pasyvaus darbo laiko sąvoka, todėl jeigu budėjimo namuose metu gydytojas nebūtų iškviečiamas į darbovietę, už budėjimą jam nebūtų mokamas ir atlyginimas. Lietuvos gydytojų sąjunga dėl šio punkto atskirai derėsis šakinėse kolektyvinėse sutartyse. Siekiama nustatyti, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengimui atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie) būtų prilyginamas nemažiau kaip pusei darbo laiko.

 

Projekte nurodoma, kad darbdaviai ir darbuotojai turi vengti interesų konflikto. Ši abstrakti formuluotė nepalanki gydytojams, kadangi gydytojas savo darbe visada gali būti apkaltintas interesų konfliktu, nes turi pareigą visada siekti geriausio savo pacientui.

 

Taip pat naujojo Darbo kodekso projekte nurodoma, kad darbuotojo padaryta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio. Tokios išskaitos dydis gali siekti, tačiau negali viršyti šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių. Vis dėlto teisiškai gytojas neturi galimybių atstovauti savo interesus, nes ginčo su TLK ir Sodra šalis yra Asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sveikatos sektoriuje tai yra ypač svarbu, kadangi ASPĮ nebūtų suinteresuota leisti pinigų teismams ir tokiu atveju gydytojams visa apimtimi galėtų perkelti atsakomybę už žalą PSDF ar Sodros biudžetui. LGS siūlymas yra kad šakinėje kolektyvinėje sutartyje būtų ribojamos galimos išskaitos iš darbuotojo atlyginimo dėl žalos iki vieno atlyginimo darbdavio nurodymu ir trijų atlyginimų darbuotojo sutikimu.

 

Projekte nėra numatytas papildomas apmokėjimas už padidėjusius darbų mastus. LGS pozicija yra, kad atsižvelgiant į sveikatos sistemos specifiką, šakinėje kolektyvinėje sutartyje būtų nustatyta, kad darbuotojui, greta savo pareigų atliekančiam nesančio darbuotojo darbą arba nuolatinai sugretinus dvi pareigas, būtų mokamas ne mažiau nei 50 proc. nesančio darbuotojo mėnesinio atlyginimo siekiantis priedas.

 

Išeitinių kompensacijų sąlygos taip pat nėra palankios gydytojams. Naujajame Darbo kodekso projekte nurodoma, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

 

Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. galimybė gauti išeitinę išmoką buvo ženkliai apribota. Nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo priimamas į darbą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, nebent ji būtų privati. Atsidavimas ir lojalumas darbovietei, kurioje žmonės dirba visą gyvenimą ir sukuria pridėtinę vertę, jau nebepripažįstamas vertingu ir siūlomais DK pakeitimais visai naikinamos išeitinės išmokos atsižvelgiant į darbo stažą.

 

Lietuvos gydytojų sąjunga siūlo, kad šakinėje kolektyvinėje sutartyje būtų nustatyta, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojas turi teisę į mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą stažą toje darbovietėje – iki šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinei išmokai.

Galiausiai, naujajame DK projekte nereglamentuojamas profesinės kvalifikacijos tobulinimas, kurio apmokėjimas ir sąlygų tobulinimuisi sudarymas perleistas darbdavio-darbuotojo santykiams. Gydytojų atveju nuolatinis profesinis tobulėjimas yra būtinas. Lietuvos gydytojų sąjunga siekia, kad tobulinimosi sąlygos atskirai būtų aptariamos kolektyvinėse sutartyse. Siūloma, kad išvykstant į komandiruotę, būtų paliekamas vidutinis darbo užmokestis.

 

Paminėtina, kad derybos dėl šakinių kolektyvinių sutarčių gydytojams yra problematiškos, kadangi dokumentas turi būti suderintas su iš viso 9-iomis medicinos krypties profesinėmis sąjungomis. Tuo tarpu naujojo Darbo kodekso projektas LR Vyriausybės nutarimu jau yra perduotas LR Seimo svarstymui.

 

Dėl Žalos atlyginimo be kaltės modelio

 

Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė projektą, kurio esmė – žalos paciento sveikatai atlyginimas be kaltės. Šiandieninėje sistemoje siekdamams gauti žalos sveikatai atlyginimą pacientas turi įrodyti žalą, pažeidimą (kurį padarė gydytojas) ir priežastinį ryšį, medikų kaltė preziumuojama. Naujasis modelis palengvina paciento padėtį, nes nagrinėjama tik kilusi žala ir jos priežastinis ryšys su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis (ne su pažeidimu). Kaltės ir pažeidimo elementų nelieka. Kadangi pacientui neteks būtinai rasti kaltą pažeidėją, kaip yra šiandien, kad jis įgytų teisę į kompensaciją, neliks ir pacientų gydytoju tarpusavio baimės ir supriešinimo, gydytojų profesija galės siekti ,,auksinio“ standarto, kai atsitikus nepageidaujamam įvykiui galima be baimės ir pavojaus savo profesinei veiklai informuoti pacientą apie situaciją ir padėti jam gauti kompensaciją jei tokia situacija įvyko. Projektas pateiktas LR Seimui. 2015 m. gruodžio 11 d. bus svarstymas LR Seimo Sveikatos reikalų komitete, po kurio būtų svarstymas ir LR Seime. Įstatymui priešinasi draudimo įstaigos, kadangi per 11 metų jos surinko apie 100 mln. litų pajamų iš besidraudžiančių gydymo įstaigų ir gydytojų, o draudiminėms išmokoms pacientams sumokėta tik 2 mln. litų.

 

Dėl ASPĮ pacientų eilių mažinimo

 

LR Prezidentūra yra pateikusi įstatymo projektą dėl laiko normų, per kurias turi būti suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos gydytojų sąjunga priešinasi įstatymo skubotam patvirtinimui. Prieš tai siūloma įsteigti vieningą registracijos sistemą, įvykdyti analizę, kokia yra laukimo trukmė atitinkamų specialistų konsultacijoms ar procedūroms, o tik po to siūlyti konkrečius laikus ir nuobaudas. Pageidautina, kad būtų reglamentuota ir kiek laiko turi būti skiriama pacietui konkrečiu atveju.

 

Dėl sveikatos priežiūros specialistų rengimo

 

Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 41,65 gydytojai/10 000 gyventojų (iš jų 5 gydytojai/10 000 gyventojų virš 65 metų). Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta šeimos gydytojų, neurologų bei kardiologų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, yra laisvos 330 gydytojų darbo vietos, iš jų didelė dalis Vilniaus bei Kauno regionuose. Gautas raštas iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rezidentūros vietų planavimo. Siekiama, kad Lietuvos gydytojų sąjunga įvertintų realų įvairių specialybių gydytojų poreikį Lietuvoje planuojant kitų metų valstybės finansuojamos rezidentūros vietas.

 

Dėl Lietuvos gydytojų sąjungos pozicijos e-sveikatos klausimu

 

LGS Panevėžio filialo taryba kreipėsi dėl mažų įstaigų diskriminacijos prisijungiant prie bendros Lietuvos e-sveikatos sistemos. Nurodyta, kad nėra kompensuojamos prisijungimo (infrastruktūros) išlaidos, todėl susidaro sveikatos sistemos plėtros netolygumai. Nuspręsta sukurti Lietuvos gydytojų sąjungos darbo grupę pasiūlymams dėl bendros nacionalinės e-sveikatos sistemos suformuoti.

 

 

Please reload

Featured Posts

Dėl medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelio

September 5, 2019

1/6
Please reload

Naujausi
Please reload

Raktiniai žodžiai
Please reload

Follow Us
  • Facebook Basic Square
  • Twitter Basic Square
  • Google+ Basic Square

© 2019 Jaunųjų gydytojų asociacija

SEKITE MUS:

  • w-facebook