Skiepai – efektyviausia priemonė apsaugoje nuo infekcinų susirgimų

January 7, 2016

Įsigaliojus įstatymui, neleidžiančiam neskiepytų vaikų priimti į valstybines ikimokyklinio amžiaus priežiūros įstaigas, Jaunųjų Gydytojų Asociacija šiuo klausimu išreiškia savo poziciją pagrindiniais viešojoje erdvėje figūruojančiais teiginiais. Pastebime, jog pasirodo vis daugiau klaidinančių argumentų ir „pseudomokslo“ pasisakymų, todėl jaučiame pareigą reaguoti į susidariusią situaciją.

Įsigaliojus įstatymui, neleidžiančiam neskiepytų vaikų priimti į valstybines ikimokyklinio amžiaus priežiūros įstaigas, Jaunųjų Gydytojų Asociacija šiuo klausimu išreiškia savo poziciją pagrindiniais viešojoje erdvėje figūruojančiais teiginiais. Pastebime, jog pasirodo vis daugiau klaidinančių argumentų ir „pseudomokslo“ pasisakymų, todėl jaučiame pareigą reaguoti į susidariusią situaciją.

 

Prievartinis skiepijimas

 

Neseniai asociacija sulaukė klausimų dėl prievartinio vaikų skiepijimo socialinio pagrįstumo. Manome, kad asmens pasirinkimo laisvė yra prigimtinė žmogaus teisė. Neprievartos principas yra universalus, kol vieno asmens pasirinkimai nekelia (potencialios) žalos kitiems visuomenės nariams. Visgi sprendimas nepriimti neskiepytų vaikų į valstybines ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas nėra prievartinis. Vaiko tėvai turi teisę skiepyti vaiką arba to atsisakyti. Suprantama, jog vieno asmens pasirinkimo laisvė negali turėti neigiamos įtakos kitiems visuomenės nariams. Numatyto vaikų skiepų plano atsisakymas yra susijęs su ženkliai didesne infekcinių ligų susirgimo ar net mirties rizika, todėl neša su savimi atitinkamą atsakomybę.

 

Jaunųjų gydytojų nuomone, privalu laikytis mokslo įrodymais grįstų argumentų, kurie aiškiai nurodo, jog pavojingų užkrečiamų ligų proveržio rizika ženkliai padidėja mažamečių vaikų kolektyvuose esant neskiepytų vaikų. Pastarųjų metų duomenys rodo, jog Lietuvoje vis daugėja vakcinomis valdomų infekcinių ligų atvejų [1]. Šiuo įstatymu yra stengiamasi užtikrinti visuomenės narių interesus nuo sunkių, ir potencialiai pražūtingų, komplikacijų. Valstybė negali priversti daryti atitinkamų pasirinkimų, tačiau turi teisę išoriniais svertais (socialinių garantijų, papildomo apmokestinimo, akcizų ir kt.) skatinti savo piliečius priimti moksliškai pagrįstus visuomenės sveikatai svarbius ir naudingus pasirinkimus.

 

Diskriminacija

 

Neskiepytų vaikų nepriimant į valstybines ikimokyklinio amžiaus priežiūros įstaigas nėra taikomas asmenų atskyrimas, juos skirstant į patrauklius ir nepatrauklius ar kitaip diskriminuojant. Lygių galimybių kontrolės tarnyba bei vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad vaikų skiepijimas pagal skiepų kalendorių nediskriminuoja nei dėl sveikatos, nei dėl religijos, nei dėl amžiaus. Tuo tarpu neskiepytų vaikų nepriėmimas į valstybines ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas (masinio susibūrimo vietas) yra pagrįstas, siekiant sumažinti pavojingų užkrečiamų ligų proveržio riziką.   

 

Vakcinų nauda ir žala

 

Diskutuojant apie su vakcinomis susijusius klausimus, būtina akcentuoti su skiepijimu susijusią žalą ir naudą, kaip ir bet kurio kito medicinos fenomeno atveju. Būtent naudos ir žalos santykio apsvarstymas leidžia gydytojams kasdieninėje praktikoje priimti atitinkamus sprendimus dėl paciento priežiūros.

 

Suprantama, jog vakcinų, kaip ir visų kitų medikamentų, naudojimas yra susijęs su labai nedidele rizika, dėl preparatuose naudojamų konservantų. Vis dėlto, kadangi vakcijos yra skiriamos didžiuliams kiekiems žmonių, įskaitant nesergančius asmenis, joms pasaulyje yra taikomi daug aukštesni saugumo standartai negu medikamentams, būtiniems jau sergančių žmonių gydymui. Niekas medicinoje nėra šimtu procentų saugu, tačiau būtent šioje vietoje būtina apsvarstyti naudos ir žalos santykį. Kiekvienais metais šimtai žmonių miršta paslydę vonioje ar užspringę maistu, tačiau nekyla diskusijų dėl asmens higienos ar kieto maisto keliamo pavojaus sveikatai.

 

Taip pat reikia palyginti vakcinų ir ligų, nuo kurių jos apsaugo, žalos mastus. Pavyzdžiui, kokliušo vakcina gali sukelti ilgai trunkantį verkimą, aukštą temperatūrą ar net traukulius. Nors šie simptomai yra praeinantys be liekamųjų reišinių, jie tikrai gali įbauginti. Taip pat, hepatito B vakcina vienu atveju iš 600 000 sukelia labai sunkią alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuri pasireiškia bėrimu, kvėpavimo sutrikimais ir kitais simptomais. Nors nėra užregistruota mirčių dėl šios vakcinos, niekas tikrai nenori susidurti su anafilaksine reakcija. Kita vertus, vaikui susirgus kokliušu, simptomų pavojingumas, gydymo trukmė ir komplikacijų dažnis yra keliasdešimt kartų didesni. Kalbant apie hepatitą B, nuo šios išvengiamos ligos ir jos komplikacijų (vakcinos jos padeda išvengti 95% atvejų) kasmet miršta apie 780 000 žmonių.

 

Daugiausia įtakos antivakcininiam judėjimui greičiausiai turėjo 1998 m. pasirodęs straipsnis, kuriame buvo teigiama, jog tymų vakcina padidina autizmo riziką [2]. Ši išvada sukėlė didžiulį susidomėjimą ir mokslo pasaulyje. Per tą laiką atlikta daugiau nei dešimt didelės apimties mokslinių tyrimų, nagrinėjančių šią hipotezę, ir visi jie paneigė ryšį tarp vakcinavimo ir autizmo. Būtina paminėti ir tai, jog pagrindinis 1998 m. straipsnio autorius buvo apkaltintas duomenų falsifikavimu, prarado medicinos licenciją, daugelis jo bendraautorių paneigė suformuluotas išvadas, o pats straipsnis 2010 m. buvo oficialiai atšauktas žurnalo Lancet. Vis dėlto, šiuo seniai paneigtu teiginiu dažniausiai ir manimuliuoja skiepų priešininkai, keldami dezinformaciją viešojoje erdvėje.

 

Reikia prisiminti, kad dar visai neseniai tėvai vaikus specialiai vesdavo pas draugus, sergančius tymais ar kitomis ligomis, norėdami, kad vaikas jomis persirgtų mažame amžiuje, siekiant išvengti pavojingų komplikacijų. Keista stebėti, kuomet mokslo laimėjimams vakcinas padarius plačiai prieinamas, susiduriama su tokiu nepagrįstu pasipriešinimu. Šių diskusijų tikrai nekiltų, jeigu gyventume penkiasdešimtaisiais, kuomet pasaulyje siautėjo poliomielito epidemija, sukėlusi šimtus tūkstančių mirčių, palikusį dar daugiau vaikų neįgaliais bei labai brangiai kainavusios valstybėms. Ne veltui vakcinos nuo poliomielito atradėjai tuo metu buvo įvertinti Nobelio premija. 

 

Vakcinos – pasipelnymo priemonė

 

Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, vakcinos yra kokybiškiausios priemonės kainos ir efektyvumo atžvilgiu kovoje su daugeliu infekcinių susirgimų. Kai kuriais atvejais, dažniausiai virusinių ligų, tai yra vienintelė žmonijos efektyvi sukurta priemonė - efektyvūs priešvirusiniai vaistai dar tik pasiekia pasaulio rinką, o jų kaina šimtus ir tūkstančius kartų viršija vakcinavimo kaštus. Pasaulio Sveikatos Organizacija įvardina vakcinas kaip efektyviausią šiuolaikinę priemonę mirštamumui ir sergamumui pasaulyje mažinti [3]. Jų teigimu, kasmet du su puse milijono vaikų pasaulyje miršta dėl vakcinų neprieinamumo, ir du milijonus vaikų gyvybių išsaugoja būtent skiepai.

 

Pabrėžiama, jog vieno infekcinio susirgimo gydymas (stacionarizavimo trukmė, medikamentai, procedūros, reabilitacija bei dažnos komplikacijos, kurios baigiasi asmens neįgalumu) ženkliai viršija skiepų kainas. Taip pat, dėl išvystytų gamybos technologijų bei jau senų atradimo patentų, įprastų vakcinų (poliomielito, difterijos ir kitų) gamyba tapo beveik nebepelninga, todėl argumentai, jog skiepais bandoma iš žmonių susikrauti didžiulį pelną, pasidaro beverčiai.   

 

Įrodymais pagrįstos sveikatos apsaugos politikos formavimas

 

Jaunųjų gydytojų asociacija skatina įrodymais pagrįstos sveikatos politikos formavimą Lietuvoje ir sveikina Sveikatos Apsaugos Ministerijos iniciatyvą. Manome, jog siekiant konstruktyvaus dialogo šioje srityje, visoms pusėms būtina laikytis moksliškai pagrįstų argumentų. Tik kalbantis ta pačia mokslo kalba, bus įmanoma diskutuoti apie žmonių teisių užtikrinimą, o ne ignoravimą. Klaidingos interpretacijos viešoje erdvėje gali sąlygoti blogai informuotus pasirinkimus ir realią, kartais negrįžtamą, žalą asmens ir visuomenės sveikatai.

 

Norintiems objektyvių ir mokslų pagrįstų teiginių apie vakcinas, jų sudėtį, potencialą žalą ir teikiama naudą, rekomenduojame apsilankyti šiame puslapyje [4]. Jame taip pat rasite išmaniesiems telefonams skirtas programėlę, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi informuotiems sprendimams vakcinų klausimu.

  1. http://limsa.lt/wp-content/uploads/2015/12/Rezoliucija-d%C4%97l-imunoprofilaktikos-gerinimo-Lietuvoje.pdf

  2. http://www.scientificamerican.com/article/straight-talk-about-vaccination/

  3. http://www.who.int/

  4. http://www.chop.edu/centers-programs/vaccine-education-center#.VoLlU_l94gt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Please reload

Featured Posts

Dėl medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelio

September 5, 2019

1/6
Please reload

Naujausi
Please reload

Raktiniai žodžiai
Please reload

Follow Us
  • Facebook Basic Square
  • Twitter Basic Square
  • Google+ Basic Square

© 2019 Jaunųjų gydytojų asociacija

SEKITE MUS:

  • w-facebook