Skiepai - efektyviausia priemonė apsaugoje nuo infekcinių susirgimų (II dalis)

January 11, 2016

Po straipsnio apie vakcinavimą sulaukėme daug klausimų ir komentarų. Šiame straipsnyje pabandysime pateikti atsakymus į juos. Tikimės, kad ši informacija padės išsklaidyti kai kurias abejones ir susidaryti objektyvią nuomonę apie skiepus.

Po Jaunųjų gydytojų asociacijos tinklapyje publikuoto straipsnio apie vakcinavimą sulaukėme daug klausimų ir komentarų. Šiame straipsnyje pabandysime pateikti atsakymus į juos. Tikimės, kad ši informacija padės išsklaidyti kai kurias abejones ir susidaryti objektyvią nuomonę apie skiepus.

 

Vakcinų nepageidaujamos reakcijos

 

Kaip ir dauguma medikamentų ar kitų gydymo bei prevencijos priemonių, vakcinos turi ilgą nepageidaujamų reakcijų sąrašą. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į nurodytų reakcijų dažnį ir sunkumą. Pavyzdžiui, tam tikrų vakcinų atveju, karščiavimas gali pasireikšti iki 30% atvejų, tačiau sunkios nepageidaujamos reakcijos pasitaiko itin retai (1 iš 1000 ar 1 iš 10 000 atvejų), o vaistiniam preparatui patekus į rinką farmakologinio budrumo sistemos dėka išaiškinamos net ir rečiausiai pasitaikančios vakcinų nepageidaujamos reakcijos. Dėl to ilgas nepageidaujamų reakcijų sąrašas gali ir suklaidinti.

 

Vis dėlto medicinoje visuomet svarstomas naudos ir rizikos santykis. Dėl to reikėtų omenyje turėti ir komplikacijas infekcinių ligų, kurioms vakcinos užkerta kelią. Pavyzdžiui, susirgus tymaisraudonuke ar kiaulyte, galimos šios komplikacijos: plaučių uždegimas, ausies uždegimas ir apkurtimas, sinusitas, hepatitas, artritas, keratitas ir aklumas, sėklidžių uždegimas ir nevaisingumas, kasos uždegimas,  inkstų uždegimas, miokarditas, encefalitas (smegenų audinio uždegimas). Kuo vyresnis individas, tuo sunkesnės komplikacijos pasireiškia. Todėl vertinant vakcinavimo naudą ir riziką, reikia neužmiršti įvertinti ir šių būklių bei su jomis susijusio neįgalumo ir mirštamumo reikšmę. Moksliniai tyrimai bei ilgametis stebėjimas yra įrodęs, kad vakcinavimo nauda ženkliai viršija nepageidaujamų reakcijų apimtis.

 

Skiepų žalos atlyginimo programos ir duomenų bazės

 

Tai dar vienas įrodymas, patvirtinantis, jog vakcinų naudojimas yra nuodugniai sekamas ir kontroliuojamas. Kaip teigiama „National Vaccine Injury Compensation Program“ puslapyje (JAV organizacija atsakinga už reikiamo vakcinų kiekio užtikrinimą bei jų kainų nustatymą), nuo 2006 iki 2014 m. JAV atlikta daugiau kaip du su puse milijardo vakcinacijų. Per šį laiką yra patvirtinti ir kompensuoti 2104 vakcinų sukeltos žalos atvejai. Tai reiškia, jog tik 0,000084% atvejų skiepai sukėlė negrįžtamą žalą asmens sveikatai.

 

Egzistuoja ir kitos duomenų bazės, kuriose kaupiama informacija apie vakcinų sąlygotas nepageidaujamas reakcijas. Viename komentarų buvo paminėta JAV Ligų kontrolės centro (Center for Disease Control) duomenų bazė VAERS. Šios duomenų bazės paskirtis yra surinkti paraiškas apie vakcinų nepageidaujamas reakcijas. Paraišką pateikti gali bet kuris asmuo, nebūtinai atsakingas už asmens sveikatos priežiūrą. Taigi VAERS duomenys yra nepatvirtinti.

 

Anti-vakcinavimo pseudomokslas

 

Viename iš komentarų pateikta dr. Raymond Obomsawin video paskaita, kurioje autorius vaizdžiais grafikais ir skambiais palyginimais mėgina įrodyti, jog vakcinos nepadeda kovojant su infekciniais susirgimais. Deja, nepavyko rasti nei vienos šio „mokslininko“ publikacijos. Tačiau buvo nesunku rasti įrodymų, kaip Raymond Obomsawin savo paskaitoje klastoja įrodymus ir kryptingai išrenka duomenis (angl. cherry picking). Taip pat paaiškėjo, kad autorius savo viešose kalbose neiga AIDS sąsajas su žmogaus imunodecifito virusu, ir skleidžia kitą, visiškai dabartiniams mokslo atradinams prieštaraujančią dezinformaciją.  

 

Tai akivaizdžiausias pseudomokslo atstovo pavyzdys, kuris pelnosi iš sąmokslo teorijų, skleisdamas nepagrįstą baimę. Yra apstu pavyzdžių, kuomet mokslinio autoriteto neturintys ar net su sveikatos apsauga nesusiję žmonės viešojoje erdvėje skleidžia įrodymams prieštaraujančią informaciją. Prieš patikint kokiais nors teiginiais, visuomet būtina patikrinti jų pagrįstumą.

 

Anti-vakcinavimo straipsniai didžiuosiuose tinklaraščiuose

 

Kitame komentare sulaukėme klausimo dėl tinklarasčio CNBC straipsnyje išdėstytų teiginių patitikimumo. Iš pirmo žvilgsnio, tokiame tinklapyje pasirodantys straipsniai atrodo patikimi, tačiau reikia būti atidiems. Tik pabaigoje pamatome, jog tai komercinis, o ne mokslinis straipsnis. Straipsnį užsakė daug kritikos mokslinėje aplinkoje susilaukiantis „The Weston A. Price Foundation“. Po šios publikacijos tiklaraštis CNBC susilaukė rūščios kritikos, po kurios sekė objektyvus nekomercinis straipsnis, kuriame buvo paneigti 7 antivakcinavimo mitai.

 

Reiškinys, kuomet užsakovai žiniasklaidoje talpina kryptingą komercinę informaciją, vadinamas „Native Advertisement“. Pastaruoju metu užsakomieji straipsniai užsienio didžiuosiuose dienraščiuose tapo labai populiarūs, o stiliaus profesionalumas sunkiai juos leidžia atskirti nuo tikrų mokslinių naujienų. Todėl visuomet raginame iš pradžių įsitikinti skaitomų naujienų kilme ir patikimumu.

 

Andrew Wakefield atvejis

 

Viename iš komentarų buvo minimas Andrew Wakefield. Būtent šio gydytojo straipsnis, kuriame tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcina buvo susieta su autizmu, 1998 m. sukūrė antivakcinavimo judėjimą. Kaip jau minėta ankstesnėje pozicijoje, Andrew Wakefield po išsamaus tyrimo buvo apkaltintas duomenų klastojimu dėl finansinės naudos, straipsnio išvados pripažintos neteisingomis, o daugybė po to sekusių mokslinių tyrimų taip pat neįrodė vakcinų ryšio su autizmo spektro sutrikimais (12345).

 

Trumpą šios istorijos apžvalgą rasite čia.

 

Vakcinavimo kalendoriai

 

Sulaukėme klausimų dėl vakcinavimo laiko pagrįstumo. Šiuo metu patvirtinti skiepų kalendoriai yra paremti mokslinių studijų duomenimis, kuomet buvo nustatyti tinkamiausi laikai skiepams atlikti, atsižvelgiant į žmogaus imuninės sistemos atsako galimybes. Pavyzdžiui, jau kelių parų kūdikio organizmas gali sudaryti tam tikrą imunitetą prieš hepatito B virusą, kuris užkerta kelią šiai infekcijai (kuri galėtų patekti kartu su mamos krauju per krūties spenelio sužalojimą ar kitu keliu).

 

Farmakokinetiniai tyrimai vakcinoms nėra atliekami, kadangi jų metu matuojama medžiagos koncentracijos dinamika žmogaus organizme po vaisto patekimo. Vakcinų atveju efektyvumą lemia imuninio atsako kokybė, o ne cirkuliuojančių antigenų kiekis.

 

Tiriant atsaką į vakcinaciją, buvo matuojami susidarančių antikūnų kiekiai žmogaus organizme (kurie atspindi imuninės sistemos efektyvumą). Remiantis šiais duomenimis ir buvo sudaryti skiepų kalendoriai, siekiant užtikrinti maksimalią individo ir visuomenės apsaugą. Kai kurių vakcinų, pvz. Hepatito B atveju, yra rekomenduojama išsitirti antikūnų kiekį po vakcinacijos, įvertinant ar susidarė reikiamas imunitetas. Tai itin aktualu sveikatos apsaugos srityje dirbantiems žmonėms.

 

Vienintelė apsaugos priemonė - skiepai

 

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis Lietuvoje pastaraisiais metais didėja vakcinomis suvaldomų infekcijų dažnis. Pavyzdžiui, 2009 m. neužregistruotas nei vienas tymų atvejis, o praėjusių metų viduryje jau buvo 44 susirgimai šia liga. Sirgo nevakcinuoti asmenys, daugiausia suaugusieji. Dažniausiai infekcijos buvo „atsivežtinės“, t.y. grįžus iš užsienio šalių.

 

Pasaulio istorijoje jau yra užfiksuota atvejų, kuomet išsivysčiusiose šalyse, sumažinus vakcinavimo apimtis, sugrįždavo pamirštos infekcinės ligos. Pavyzdžiui, Japonijoje vakcinavimo kokliušo vakcina apimtims nuo 70% sumažėjus iki 20-40%, šios ligos atvejų padaugėjo nuo 393 (be mirtinų atvejų) iki 13 000 (41 mirtis).

 

Neleiskime, kad neišmanymas ar nepagrįsta baimė vėl mus priverstų išmokti karčią pamoką. Naudodami mokslo pasiekimus kasdieniame gyvenime, neužmirškime jų ir rūpindamiesi savo sveikata.

 

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/5-pagrindines-priezastys-kodel-reikia-skiepyti-vaikus

 

gyd. Martynas Gedminas

 

Please reload

Featured Posts

Dėl medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelio

September 5, 2019

1/6
Please reload

Naujausi
Please reload

Raktiniai žodžiai
Please reload

Follow Us
  • Facebook Basic Square
  • Twitter Basic Square
  • Google+ Basic Square

© 2019 Jaunųjų gydytojų asociacija

SEKITE MUS:

  • w-facebook